Juventos Merkelytės įspūdžiai Rumunijoje

 

 intro spring 19

Juventos Merkelytės įspūdžiai Rumunijoje

Sausio 21-26 dienomis viešėjome Rumunijoje, nedideliame, tačiau išskirtinumu kvepiančiame Rovinari miestelyje. Šios kelionės tikslas buvo kasmetinis projekto ,,Erasmus+" įgyvendinimas. Mokinių atstovai iš Portugalijos, Danijos, Turkijos ir Lietuvos sugužėję į Rovinari gyveno savo draugų rumunų namuose. Šeimos svetingai priėmė ir visą savaitę rūpinosi partneriais.

        Susitikimo pradžioje visi susipažinome, tačiau tai nebuvo sunki užduotis. Priešingai. Visi norėjome tapti draugais ir sužinoti įvairių faktų apie kitas šalis, jų papročius, tradicinius patiekalus. Atėjus pietų metui keliaudavome į miestelio restoraną ir ten prisivalgydavome iki soties. Vieną dieną turėjome galimybę susipažinti su miestelio meru ir kartu papietauti. Žinoma, nelikome be dovanų.

         Savaitės viduryje važiavome į kalnus. Buvome maždaug pusantro kilometro aukštyje. Dauguma pasirinko čiuožinėti rogutėmis, tačiau buvo ir tokių, kurie išbandė slides. Pamatyti tiek daug sniego buvo neįprasta portugalams. Jie labai džiaugėsi turėdami tokią galimybę. Dar viena labai įspūdinga diena buvo tada, kai klausėmės tautiškos rumunų muzikos ir dainų bei stebėjome jų šokius. Buvo labai įdomu pamatyti, kuo skiriasi Lietuvos ir Rumunijos tautiniai rūbai. Negalima pamiršti ir tradicinio Rumunijos patiekalo, kuris priminė lietuviškus balandėlius, tačiau pastarieji buvo žymiai mažesnis nei mūsų. Skonis panašus, tačiau vis vien  buvo smalsu pajusti ir rumuniškąjį.

       Savaitei baigiantis važiavome į Targu Jiu miestelį, kuriame slypi daug Rumunijos istorijos paslapčių. Pamatėme bažnyčias, kurios buvo šiek tiek kitokios nei mūsų šalyje, gėrėjomės nuostabiu vaizdu ir turėjome galimybę pamatyti daug Targu Jiu miestelio skulptūrų. Patyrėme tikrai puikių įspūdžių.

        Sunkiausia buvo su visais atsisveikinti. Netrūko ir ašarų. Prisiminti visas akimirkas, praleistas Rumunijoje, yra smagu, bet liūdna. Tačiau turime džiaugtis. Juk šiuolaikinių technologijų pagalba galime vėl aplankyti  Rovinari miestelyje ir dar kartą susitikti su visais. Paskutinę dieną vienas portugalų mokytojas pasakė, kad po šešiolikos metų mes vėl čia pasimatysime ir prisiminsime tas akimirkas, praleistas kartu. Tikiuosi iki tų, 2034 metų, visi dar daug kartų susitiksime ir juoksimės drauge.

7a klasės mokinė Juventa Merkelytė